*Mitsuky prie duru pasake Elekt kad gris viena ir iejo pas ziniuoni*
-Per diena ju buna daugiau, ir jei ne kiti as jau nebebuciau cia. Kas juos siunte?
-Tokia mazyte o jau nori zinoti viska...
-As klausiu kas juos siunte?!
-Ah... To tau netureciau sakyti... Bet.. Auksciausioji Taryba...
-Ka?! Mano tevai to nedarytu!!!
-Taip manei kai jie taves nepaliko..
-.. As.. Buvau per kvaila..
-Taigi...
-Kaip man apsisaugotyi???
-Yra tik vienas budas, bet tu neisdrystum...
-Sakykit!!! Isdrysau nueiti i savo vaikystes vieta po 7 m. skausmo!
-Ko cia pyksti?
-Sakykit!
-.. Turi nuzudyti savo tevus, o pati stoti i Auksciausiaja Taryba...
-Bet... Bet...
-Vienintele iseitis..
-Aisku... Iki.
*Mitsuky savyje laikydama pykti liudnu veidu isejo i Akademija*